O TAIP. Aš žinau! Pagaliau…

Taigi, MANO TIKSLAI

 iki (~30 metų)

1. Baigti universitetą.

2. Neapsiriboti viena sritimi!

3. Palaikyti gerus santykius su visomis giminėmis!

4. Turėti nuosavą, savą namą.

5. Pasiimti iš gyvenimo KAIP GALIMA daugiau!

6. Įkurti MY OWN ENTERTAINMENT COMPANY, prieš tai galbūt padirbėjus renginių organizavimo srityje.

That’s it, lieka tik nepaliauti tikėti, kad aš tai padarysiu, ir ambicingai siekti savo tikslų!! Nes tik tobulėjantis žmogus yra laimingas.

pamate pazistama sypsomes pries 1-2 metrus ji sutikdami

pamate drauga sypsomes is 10 metru

o stai pamate mama ir is 20 metru einam issisiepe :)

gyvenimas griuna ant koju ir po kojom ir vissur

smulkmenos griauzia savigrauza nepadeda asaros taip pat bet sunku susilaikyti ir negaileti saves

sunku pripazinti kad klysti

kaltini kitus

nori eit toliau bet vilioja nuleist rankas bet tai taip tuscia ir nenaudinga juk reikia kovoti ir nepasiduoti tik stipriausieji islieka

ikvepima numusa stresas kasdienybe pilka ir nervu kamuolys sprogsta gniuzulas gerklej issiverzia su verksmu

ir stai as pradedu kaip nesava eiliuoti rasyti lieti tiesiog ka turiu sirdy

life’s a mess

me too

einu per stikla letai ir matau kaip zmoniu svajones duzta jie nelaimingi ir susirauke

o jeigu tik pradetume tiket tuom kas esam kam gyvenam

o jeigu tik siektume savo svajones neatsizvelgiant i nieka

bet tai per daug sunku ir atrodo neimanoma

nors viskas imanoma jei neuzsidesi barjero

ir jei nenuleisti ranku jei nepasiduosi ir per asaras begsi…

Sunku kvėpuot. Sloga lyg ir neužpuolė… Kažkas slegia. Gal kad ant manęs supykęs atrodo vienas žmogus? Nors jo nuomonė man svarbi tik 50%.  Tikriausiai jis mano, kad pradedu vadovauti ir pan. Bet man tiesiog nebuvo su kuo pasikalbėti, tad paėmiau ir išreiškiau savo mintis jam, nors tai ir nebuvo tos mintys, kurias galėčiau JAM sakyti. Apie tai galėjo užtekti ir su drauge pasikalbėti. O dabar ėmiau ir pasakiau… Galėjau net įžeisti žmogų. Negerai negerai..

Be to siaučia hormonai. :D Ech, tas žmogus toks sudėtingas organizmas. Visi tie jausmai, emocijos be pagrindo… Bet šiaip jau viskas turėtų būti su priežastimi. Nėra aiškiai atsakyta, kodėl tau patinka būtent vienas ar kitas žmogus. Sako - tai feromonai (tam tikros medžiagos, kurias skleidžia žmonės), sako - tai susiję su psichika, ar dar absurdiškiau - su religija! Ot kaip norėčiau sužinot atsakymus į tokius įvairius klausimus kaip:

kodėl sušalęs vanduo baltas?

iš kur atsiranda taip vadinama meilė?

kaip valdyti savo emocijas?! :D

Štai kodėl manau studijuosianti mediciną. Aš smalsi ir tikros smegenys biologijos pamokoje man nešlykščios, o įdomios. :D

Nuotaikų kaita mano didelė problema. Per ją galiu prikalbėti nereikalingiausių dalykų! It sucks, man…

Nu negaliu.. tas troškimas ir liūdesys mane graužia!

Degina!

Fuj nekenčiu..

Nori meilės o jos nėra

FUCK FUCK FUCK*

Ir klausai tu depresiškų dainų, kad pasijaustum ne vienas toks, ir nesikalbi su niekuo apie tai, nes nenori išsiduoti, žinai, kad paskui bus blogiau..

Yuck yuck yuck

Nutraukit kasnors mano mintis nuo jų!!!!!!!!!!!

Grįžau iš 12tokų šimtadienio. Aš nei rengiau, nei dalyvavau, tik žiūrėjau renginį. Kažkaip apėmė nostalgiškas, liūdnas jausmas, kai pagalvoju, kad mano šimtadienis bus ne mano gimtojoje mokykloje, bet jau gimnazijoje. Eisiu ten tik 2 metus. Tikiuosi spėsiu per tokį laiką visus pažinti?

Liūdna, kad teks palikti savo geruosius mokytojus. Teks palikti savo mokyklos sienas, smirdančią valgyklą :D su skaniomis bandelėmis… Galų gale bus gaila palikti vietą, kurioje tiek daug prisiminimų. Aišku, viskas bus gerai, žmonės juk prisitaiko prie naujos aplinkos ir lygiai taip pat susibendrauja su naujais žmonėmis. Bet still, liūdna…

Dar man liūdna dėl to, kad neturiu savojo. Ojetus kaip norėčiau turėti kažką tokio romantiškai artimo… Turiu simpatijų, bet kol kas jos tik simpatijos. Kažkaip laukiu kol pereisiu į gimnaziją dėl to, kad ten greičiausiai pereis ir kai kurie man patinkantys žmonės, o tada gal jau likimas kaip nors mus suves, mat labiau bendrausim… dėkavoti reik ir būsimam šimtadieniui! :D Aišku, tas likimas gali atnešti ir nusivylimų, juk žmogus nebūtinai man patiks, kai su juo artimiau susipažinsiu. Gal išorė gundanti, o vidus… man netiks. Bet nerizikuodama negyvensiu, tad sėkmės man ryžtantis!

Oh sweet love, can I get some?

MMM… That sexy feeling :D *feeling sexy*

You like someone really HOT, and that someone gives you attention (well, you're hot too)! Ain't this pretty? :}

O apie kitus dalykus… Rytoj mokykloj Valentino diena. Viskas bus šaunu, puiku, miela, linksma ir gražu.

Tikrai nerašysiu, kad štai Valentinas, o aš vėl viena.

Man patinka mano laisvė! Galiu žvilgčiot į ką noriu ir mėgautis mažiausiu dėmesio lašeliu.

Net menkutis “Labas” veda iš proto… Na, gal per stipriai pasakyta, bet tikrai gera “žaisti” ir už nieką neatsakyti, žvilgsneliu žaibuoti ir šypsotis :)

He. *mąsto apie… :)))*

BLOGas pamažu tampa mano dienoraščiu. Na, ne tuo, į kurį rašyčiau kiekvieną dieną, bet čia išdėstau svarbesnius savo dienos apmąstymus.

Taigi. Turiu tokią pamoką, vadinasi ji teksto skaitymas ir suvokimas. Ši pamoka panaši į skaitinius: reikia skaityti tekstus ir atsakinėti į klausimus. Ir žinot, man nesiseka… Semestre turiu 9 ir 10, bet pati jaučiu, kad nesugebu normaliai išdėstyti savo minčių atsakinėdama. Net dabar, mano nuomone, rašau truputį neaiškiai! Nemoku pasakyti to, ką noriu, arba visiškai nusigrybauju. Toks įspūdis, kad mąstau kitaip negu visi ar paprasčiausiai nemoku bendrauti su lietuvių mokytoja bendrine kalba. :D Mokytoja sava, su ja galima pajuokauti ir žargonu pakalbėti, bet šiaip, kai reikia rimtai atsakinėti, einu į lankas ir viskas! Kaip užkeikta! Rrrrrrrrr : |

Pasakau kokią įdomesnę mintį, o tos, kurią visi atranda, nesurandu. Arba galvoju kažką pasakyti, bet nepasakau, nes galvoju, kad netinka, o pasirodo, kad būtent ta mintis ir buvo teisinga! Ar jums taip nebūna? Nes šitie niuansai žiauriai užknisa.

SO. Tiek šiandien. Iki kiki.

Dar gražus vaizdelis iš “Twilight” (kurį šiandiens žiūrėjau trečią kartą). :)))

O AŠ GALĖČIAU BŪTI BET KUO…

Nes noriu visko! Būti pop star, dailininke, maketuotoja, verslininke, montuoti filmus ir video klipus, modeliuoti drabužius, šokti, valdyti, būti gydytoja na ir balaižin kuo!…

Na ir ką man dabar daryti? Noriu pabūti gyvenime viskuo! Nenoriu vienos specialybės, bet juk visko per tokį trumpą gyvenimėlį neaprėpsi. Nors girdėjau tokį posakį, kad turint trumpą gyvenimą tiesiog reikia galvoti, kaip jį kuo geriau išnaudoti. Galėčiau, tarkime, dirbti daktare ir lankyti kažkokius užsiėmimus laisvu laiku. Bet kažin, ar liktų tada laiko šeimai? Jeigu būčiau verslininke, vėl gi būčiau dirbanti užsiėmusi moteris, tikrai namuose nesedėčiau. Mano ne toks būdas. Aš noriu siekti, atrasti, siūlyti, pradėti kažką naujo, vadovauti! Noriu kurti. Kad ir kuo bebūsiu, man dabar atrodo, kad šeimą sukursiu tik 30 metų. Iš tikrųjų ir tikiuosi, kad taip bus, nes nenoriu apsikrauti vaikais iš anksto. Antra pusė - gerai, bet jau vaikams reikia skirti DAUG laiko ir meilės, o dirbdama aš to nesugebėčiau.

Na tai ką man pasirinkti??? Ne tiek jau daug to laiko liko iki dalykų rinkimosi, egzaminų… Patinka chemija, biologija, tačiau pasižymiu ir geru vadovavimu, idėjų generavimu. Sugebu suburti, uždegti žmones. Bent jau taip sako. :) Dievinu pramogų pasaulio spindesį, glamourą, veiksmą, naujienas… Esu ugnies ženklas, Avinas, mėgstu naujoves ir veiksmą, tai greičiausiai reikėtų siekti, atrodo neįgyvendinamų, svajonių - vykti į JAV ir vystyti savo kažkokį verslą. Žinoma, viskas nėra taip lengva ir greitai pasiekiama, kaip matome per TV, bet aš pasiruošusi sunkumams! Jeigu labai noriu - padarau! Esu užsispyrėlė, galiu būti negailestinga (šitas man patinka ;D)…

Buvau ten, kur žmonės rėkavo ir nesusitarė. Na ir užkrėtė mane prasta nuotaika. Nieko nenoriu daryti. Fizikos n.d.  - fuuuu :(

Like, i don't know what to write about this.. fuckin shit. Blah. Bye bye.